Kodėl įsiurbimo galia nėra vien skaičiai ant dėžės
Perkant dulkių siurblį, daugelis žmonių pirmiausia žiūri į vatų skaičių ant pakuotės. Tačiau čia slypi didelė klaida – energijos suvartojimas ir faktinė įsiurbimo galia yra visiškai skirtingi dalykai. Galite turėti 2000 W dulkių siurblį, kuris siurbia prasčiau nei 800 W modelis. Kodėl taip atsitinka? Viskas priklauso nuo konstrukcijos efektyvumo, oro srauto valdymo ir daugybės kitų veiksnių.
Reali įsiurbimo galia matuojama ne vatais, o oro srautu (litrai per sekundę arba kubiniai metrai per valandą) ir žemo slėgio rodikliu (kilopaskaliais). Šie du parametrai kartu nusako, kaip efektyviai dulkių siurblys sugeba pakelti nešvarumus nuo grindų ir transportuoti juos į dulkių maišelį ar konteinerį. Europos Sąjungoje nuo 2017 metų net draudžiama gaminti dulkių siurblius, kurie suvartoja daugiau nei 900 W, todėl gamintojai buvo priversti optimizuoti savo konstrukcijas.
Kaip patys išmatuoti tikrąją įsiurbimo galią
Profesionalūs bandymai atliekami specialiose laboratorijose, tačiau namuose taip pat galite gauti gana tikslų įsiurbimo galios įvertinimą. Paprasčiausias būdas – stebėti, kaip dulkių siurblys kelia skirtingų tipų nešvarumus. Pabandykite ant kilimo užbarstyti smulkių smėlio grūdelių, ryžių ar net sunkesnių dalelių. Kokybiškas dulkių siurblys turėtų pašalinti daugumą nešvarumų per vieną praėjimą.
Kiek tikslesnis metodas – panaudoti paprastą popierinį lapą. Priglaudę šepetį prie kieto paviršiaus, pabandykite pritraukti popierių. Jei lapas stipriai pritraukiamas ir nelengvai atitraukiamas, įsiurbimo galia yra pakankama. Tačiau atminkite, kad tai tik orientacinis testas – tikrasis efektyvumas priklauso nuo to, kaip gerai šepetys sukonstruotas ir kaip efektyviai oro srautas pasiskirsto.
Norint gauti skaitmeninius duomenis, reikėtų specialaus įrenginio – anemometro, kuris matuoja oro srautą. Tokį prietaisą galima įsigyti už 20-50 eurų. Matuojant reikia atskirti žarną nuo šepečio ir išmatuoti oro greitį žarnos gale. Padauginus oro greitį iš žarnos skerspjūvio ploto, gausite oro srauto rodiklį litrais per sekundę.
Kas iš tikrųjų įtakoja įsiurbimo efektyvumą
Dulkių siurblio galia priklauso nuo visos sistemos efektyvumo. Variklis gali būti galingas, bet jei oro kelias yra netinkamai suprojektuotas, didelė dalis energijos tiesiog išsisklaido į šilumą ir triukšmą. Štai pagrindiniai veiksniai, kurie lemia realią įsiurbimo galią:
Filtravimo sistema – kuo daugiau filtrų ir kuo jie tankesni, tuo didesnis pasipriešinimas oro srautui. HEPA filtrai puikiai valo orą, bet sumažina bendrą įsiurbimo galią maždaug 15-25%. Todėl reguliarus filtrų valymas ar keitimas yra kritiškai svarbus.
Žarnos ir vamzdžių skersmuo – siauresni vamzdžiai sukuria didesnį oro greitį, bet kartu ir didesnį pasipriešinimą. Optimalus skersmuo būtų 32-35 mm. Kai kurie gamintojai naudoja 28 mm žarnas, kurios atrodo kompaktiškesnės, bet efektyvumas nukenčia.
Šepečio konstrukcija – tai tiesioginis sąlyčio taškas su grindimis. Šepetys turi būti sandariai priglaustas prie paviršiaus, bet ne per stipriai, kad nesukurtų per didelio pasipriešinimo. Turbošepečiai su besisukančiais šereliais gerokai padidina efektyvumą ant kilimų.
Sandarumas – bet kokios oro nutekėjimo vietos sistemoje dramatiškai sumažina įsiurbimo galią. Dažniausiai oro praleidžia senos, įtrūkusios žarnos arba netinkamai uždėti dangteliai.
Praktiniai būdai pagerinti esamą dulkių siurblį
Nebūtina pirkti naują dulkių siurblį, jei dabartinis netenkina. Dažnai galima žymiai pagerinti jo veikimą atlikus kelis paprastus veiksmus. Pirmiausia – išvalykite visus filtrus. Tai skamba savaime suprantama, bet daugelis žmonių apie tai pamiršta mėnesiams. Net vizualiai švarus filtras gali būti užsikimšęs mikrodalelėmis, kurios blokuoja oro srautą.
Patikrinkite dulkių maišelį ar konteinerį. Net jei jis pripildytas tik pusiau, įsiurbimo galia jau gali sumažėti 30-40%. Geriausia keisti maišelį, kai jis užpildytas ne daugiau kaip 2/3. Jei naudojate dulkių siurblį su konteineru, išplaukite jį po kiekvieno naudojimo – ant sienelių liekantis dulkių sluoksnis taip pat trukdo oro srautui.
Pakeiskite seną, sukietėjusią žarną nauja. Žarnos viduje laikui bėgant kaupiasi riebalai, plaukai ir kitos nuosėdos, kurios susiaurina efektyvų skersmenį. Nauja žarna kainuoja 15-30 eurų, bet gali sugrąžinti iki 20% prarastos galios. Taip pat patikrinkite, ar žarnoje nėra įtrūkimų – net mažytė plyšelė leidžia orui prasiskverbti ir sumažina įsiurbimą.
Investuokite į kokybišką šepetį. Originalūs gamintojų šepečiai dažnai būna pernelyg brangūs, bet yra gerų universalių alternatyvų. Ieškokite šepečių su reguliuojamu aukščiu ir geros kokybės šereliais. Turbošepetys su elektriniu varikliu gali kainuoti 40-80 eurų, bet ant kilimų jis dirba kelis kartus efektyviau nei paprastas.
Energijos efektyvumas prieš įsiurbimo galią
Šiuolaikiniuose dulkių siurbliuose vis labiau akcentuojamas energijos efektyvumas. Tai reiškia, kad siekiama maksimalios įsiurbimo galios su minimaliausiu elektros suvartojimu. Technologijos žengė į priekį – šiuolaikiniai 750 W dulkių siurbliai dažnai siurbia geriau nei 10 metų senumo 2000 W modeliai.
Raktinė technologija čia – efektyvesni elektros varikliai. Tradiciniai anglinio kolektoriaus varikliai transformuoja tik apie 30-40% elektros energijos į mechaninį darbą, likusi dalis virsta šiluma. Modernūs bekontakčiai varikliai (BLDC) pasiekia 80-90% efektyvumą. Tai reiškia, kad 800 W BLDC variklis gali sukurti tokią pat įsiurbimo galią kaip 1600 W tradicinis.
Tačiau čia svarbu suprasti, kad mažesnis energijos suvartojimas ne visada reiškia geresnį valymą. Jei dulkių siurblys suvartoja mažai energijos, bet turi prastos konstrukcijos šepetį ar neefektyvią oro srauto sistemą, rezultatas bus prastas. Todėl renkantis dulkių siurblį svarbu žiūrėti į kompleksinį efektyvumo įvertinimą, o ne vien į vatus.
Skirtingų paviršių valymo ypatumai
Įsiurbimo galia nėra universalus parametras – ji skirtingai veikia ant skirtingų paviršių. Kietoms grindims reikia mažesnės galios, bet labai svarbūs tampa kiti parametrai: šepečio konstrukcija, oro srauto pasiskirstymas, gebėjimas surinkti stambias daleles nepasklaidant jų.
Ant lygių paviršių, tokių kaip plytelės ar laminavimas, pakanka 150-200 W efektyvios įsiurbimo galios. Čia svarbesnis tampa šepečio dizainas – jis turi turėti minkštus šerelius, kurie nesubraižytų paviršiaus, ir gerą sandarumą su grindimis. Kai kurie šepečiai turi guminius kraštus, kurie padeda surinkti smulkiausias daleles.
Kilimams ir tekstiliniams paviršiams reikalinga gerokai didesnė galia – 250-350 W efektyvios įsiurbimo galios. Čia idealus sprendimas – turbošepetys su besisukančiais šereliais, kurie mechaniškai iškelia dulkes ir plaukus iš kilimo pluošto. Be to, svarbus ir oro srautas – jis turi būti pakankamai stiprus, kad ištrauktų nešvarumus iš giliųjų kilimo sluoksnių.
Baldams ir sunkiai pasiekiamoms vietoms naudojamos specialios antgaliai. Čia įsiurbimo galia priklauso nuo antgalio dizaino – siauresni antgaliai sukuria didesnį oro greitį ir geriau išsiurbia iš plyšių, o platesni su šereliais tinka delikatiems paviršiams. Dažna klaida – naudoti per didelę galią ant jautrių paviršių, dėl ko gali būti pažeista medžiaga ar net įtrauktas tekstilės gabalas.
Modernios technologijos ir jų įtaka galiai
Robotai dulkių siurbliai pakeitė požiūrį į įsiurbimo galią. Jie paprastai turi gerokai mažesnę įsiurbimo galią nei tradiciniai dulkių siurbliai – dažniausiai 20-40 W efektyvios galios. Tačiau jie tai kompensuoja dažnu valymu ir metodišku paviršiaus padengimo algoritmu. Robotas, kuris valo kas dieną, gali palaikyti švarumą geriau nei galingas dulkių siurblys, naudojamas kartą per savaitę.
Belaidžiai dulkių siurbliai taip pat turi savo specifiką. Jų įsiurbimo galia ribojama akumuliatoriaus galimybių. Tipiškas belaidis dulkių siurblys turi 100-200 W efektyvios įsiurbimo galios, nors kai kurie premium modeliai pasiekia 250 W. Čia svarbu suprasti, kad galia nėra pastovi – ji mažėja kartu su akumuliatoriaus išsikrovimu. Kokybiški modeliai turi elektroninę valdymo sistemą, kuri palaiko stabilią galią kuo ilgiau.
Cikloninio tipo dulkių siurbliai naudoja išcentrinę jėgą dulkėms atskirti nuo oro srauto. Teoriškai jie turėtų būti efektyvesni, nes nereikia stumti oro per užsikimšusį dulkių maišelį. Praktiškai tai veikia tik su kokybiškomis ciklono sistemomis – pigūs modeliai dažnai turi prastos konstrukcijos ciklonus, kurie neefektyviai atskiria dulkes, ir jos patenka į filtrus, greitai juos užkemšdamos.
Vandens filtrai – dar viena alternatyva. Jie praleidžia orą per vandenį, kuris sugeria dulkes. Tokios sistemos privalumas – filtravimo efektyvumas praktiškai nekinta nepriklausomai nuo to, kiek dulkių jau surinkta. Tačiau trūkumas – reikia po kiekvieno naudojimo išpilti vandenį ir išplauti rezervuarą, o pats dulkių siurblys būna sunkesnis ir gabaritesnis.
Kai galia tampa per didelė arba per maža
Įdomu tai, kad per didelė įsiurbimo galia gali būti net žalinga. Ant jautrių paviršių, tokių kaip užuolaidos, plonas tekstilė ar netgi kai kurie kilimų tipai, per stiprus įsiurbimas gali pažeisti medžiagą. Be to, labai galingas dulkių siurblys gali įtraukti smulkius daiktus – sagtis, monetas, net lengvus baldų elementus.
Yra ir kitas aspektas – triukšmas. Didelė įsiurbimo galia dažnai reiškia ir didelį triukšmą. Nors šiuolaikiniai dulkių siurbliai turi garso izoliaciją, fizikos dėsnių nugalėti neįmanoma – stiprus oro srautas kuria triukšmą. Jei gyvenate bute su plonomis sienomis arba turite mažus vaikus, galbūt geriau pasirinkti vidutinės galios, bet tylesnį modelį.
Per maža galia taip pat problemiška. Jei dulkių siurblys neturi pakankamai galios, jums teks eiti per tą patį plotą kelis kartus, o tai reiškia, kad iš tikrųjų sugaišite daugiau laiko ir elektros energijos. Be to, silpnas dulkių siurblys nesugebės išsiurbti giliai įsismelkusių nešvarumų iš kilimų, todėl laikui bėgant jie taps vis nešvaresni.
Idealus variantas – dulkių siurblys su reguliuojama galia. Tai leidžia pritaikyti įsiurbimą konkrečiam paviršiui ir užduočiai. Kietoms grindims naudojate mažesnę galią, kilimams – didesnę. Kai kurie šiuolaikiniai modeliai turi net automatinį galios reguliavimą, kuris naudoja jutiklius aptikti paviršiaus tipą ir nešvarumų kiekį.
Ką daryti, kai įsiurbimo galia staiga sumažėjo
Jei pastebėjote, kad jūsų dulkių siurblys staiga pradėjo siurbti prasčiau, neskubėkite jo išmesti ar vežti į remontą. Dažniausiai problema yra paprasta ir išsprendžiama per kelias minutes. Pirmiausia patikrinkite akivaizdžius dalykus: ar neužsikimšęs dulkių maišelis ar konteineris, ar švarus filtras, ar nėra kažkas užstrigę žarnoje ar šepėtyje.
Žarnos užsikimšimas – labai dažna problema. Pabandykite atskirti žarną ir pažiūrėti pro ją į šviesą. Jei šviesa neprasiskverbia, kažkas viduje užstrigę. Dažniausiai tai būna plaukų kamuolys, popierius ar net kokia nors smulkmena, kurią dulkių siurblys bandė įsiurbti. Užsikimšimą galima pašalinti ilgu lankščiu vieliu arba tiesiog praplauti žarną vandeniu (tik būtinai gerai išdžiovinkite prieš vėl naudodami).
Šepečio užsikimšimas taip pat labai paplitęs. Ant besisukančio šepečio volelio suvyniojasi plaukai, siūlai, gyvūnų kailis. Laikui bėgant tai gali visiškai užblokuoti šepetį. Daugelyje šepečių yra specialus dangtelis, kurį nuėmus galima išvalyti volelį. Tai reikėtų daryti bent kartą per mėnesį, jei namuose yra ilgaplaukių žmonių ar gyvūnų.
Filtrai – dar viena dažna problema. Net jei filtras atrodo švarus, jis gali būti užsikimšęs mikroskopinėmis dulkių dalelėmis. HEPA filtrus rekomenduojama keisti kas 6-12 mėnesių, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Kai kurie filtrai yra plaunami – juos galima išplauti šiltame vandenyje ir gerai išdžiovinti. Tačiau atminkite, kad net plaunami filtrai laikui bėgant praranda savo savybes ir vis tiek reikia juos keisti.
Jei visa tai nepadėjo, problema gali būti variklyje ar elektronikoje. Variklio angliniai šepetėliai (ne painioti su grindų šepečiu) susidėvi ir reikia juos keisti. Tai jau sudėtingesnis remontas, kurį geriau patikėti specialistui. Tačiau prieš vežant į servisą, pabandykite visus paprastesnius sprendimus – 90% atvejų problema išsisprendžia be profesionalios pagalbos.
Kaip išlaikyti optimalią galią ilgam laikui
Dulkių siurblio priežiūra nėra sudėtinga, bet ji turi būti reguliari. Sukurkite sau paprastą rutiną: po kiekvieno naudojimo ištuštinkite dulkių konteinerį arba, jei maišelis pripildytas daugiau nei 2/3, pakeiskite jį. Kartą per mėnesį nuvalykite šepetį nuo susikaupusių plaukų ir siūlų. Kartą per 2-3 mėnesius išplaukite arba pakeiskite išankstinio valymo filtrus. Kartą per pusmetį pakeiskite HEPA filtrą (jei jis neplaunamas).
Saugokite dulkių siurblį nuo perkaitimo. Jei variklis pradeda labai įkaisti arba jaučiate degėsių kvapą, nedelsiant išjunkite prietaisą ir patikrinkite, ar nėra užsikimšimų. Perkaitęs variklis gali sugesti, o remontas kainuos gerokai daugiau nei nauja žarna ar filtras. Daugelis šiuolaikinių dulkių siurblių turi apsaugą nuo perkaitimo, bet geriau iki to neprieiti.
Žarną ir šepetį laikykite švarioje, sausoje vietoje. Drėgmė gali sukelti pelėsių atsiradimą, o tai ne tik nemalonus kvapas, bet ir sveikatos rizika. Jei žarna sušlapo (pavyzdžiui, įsiurbėte vandens), būtinai gerai išdžiovinkite ją prieš laikydami. Šepetį taip pat galima retkarčiais nuplauti vandeniu, bet būtinai išdžiovinkite visas dalis.
Naudokite dulkių siurblį pagal paskirtį. Neįsiurbkite stambių daiktų, aštrių objektų, drėgnų nešvarumų (jei tai ne specialus šlapiam valymui skirtas modelis), statybinių dulkių (jos labai smulkios ir greitai užkemša filtrus). Kiekvienam tikslui yra tinkami įrankiai – statybinėms dulkėms naudokite pramoninį dulkių siurblį, vandeniui – šlapiam siurbimui skirtą modelį.
Investuokite į kokybiškas atsargines dalis. Pigūs neoriginalūs filtrai ar maišeliai gali sutaupyti kelis eurus, bet dažnai jie prastos kokybės – praleidžia dulkes atgal į orą, greitai užsikemša, netgi gali pažeisti dulkių siurblį. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už originalias ar patikimų trečiųjų šalių gamintojų dalis, kurios užtikrins ilgalaikį efektyvumą ir apsaugos jūsų investiciją į dulkių siurblį.